- liežuvnešis
- liežùvnešis, -ė smob. (1) žr. liežuvneša: Liežuvnešis, kurs liežuvius nešio[ja] priešų priešais, t. y. su vienu žmogumi taip, su kitu kitaip šneka J. Įsibodo liežuvnešių kalbos, būtos nebūtos istorijos P.Cvir. Tu liežuvnešė, mano šlovė tau plėšti! Žem. Su tokia liežuvneše kalbant, baugu ir žodelį prasitarti – tujau atsakys prisidėdama Užv.
Dictionary of the Lithuanian Language.